suderėti

suderėti
1 suderė́ti, sùdera, -ė́jo 1. tr., intr. SD104, R55 sutarti dėl kainos, sulygti: Ar suderė́jai vakar arklį? Trgn. Negalėjo sutarčių suderėti su kitomis valstybėmis A.Janul. Aš su juom tiek suderė́jau K. Suderėjau bernaitį ganyt mano avaitę KlvD335. Šeimynužei brangiai suderėsim RD148. Ar ne iž grašio suderėjai su manim? Ev. ^ Pirma suderėk, paskui sumokėk PPr128.
suderė́tinai adv. K. | refl. tr., intr.: Susiderė́jau didelę algą Lnkv. Kiek už sartį susiderė́ta? Grž. Atėjo pas jį toks žmogus, susiderėjo pas jį per berną (ps.) Brt. Ir kad susiderėjo su darbinykais iš grašio ant dienos, nusiuntė juos vynyčion savo Ch1Mt20,2. ║ intr. BM75 sutarti: Anys, jį iš tolo išvydę, ... suderėjo (paraštėje susirodijo) jį užmušti BB1Moz37,18. ║ susitarti dėl vedybų: Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu suderė́jai? Alk. Vaikis su merga suderė́jo žanytis J. O jau tavo mergužėlę kitsai suderėjo RD115. Dėl to greitai supelėjau, kad su našliu suderėjau (d.) Pln. | refl.: Su kuomi susižadėti, susiderė́ti KII301.
2. tr., intr. Ds, Sl susilažinti: Ir suderėjo tris šimtus rublių, kad pavogs LB231. | refl.: Susiderė́jome iš puskvortės [degtinės] Ps. Susiderė́jo žąsis su višta, katra mes būsim pirma surišta Grž. 3. intr. gražiai sugyventi, sutikti: Petras su žmona gražiai sùdera Slk. Dabar sùderam su visais Aps. Abudu [vaikai] labai sùdera Švnč. Nesudera su piktais susiedais BPII510.
sùderančiai adv.: Suderančiai ir romiai su savo vyru gyveno brš. ║ susitaikyti: Suderėk su tavo priešinyku greitai, kolei su juo ant kelio esi BPII284. | refl.: Jei savo brolį kuomi užkabinęs, tai eik ir susiderėk MšK. Aš dabar ateimi tavęspi ir noriu su tavim susiderėti PG.
4. intr. sutikti, sutapti, derintis: O su tuo sudera kalbos pranašų BtApD15,15. Baimė nesudera su malone brš. Suderančiais balsais giedokim PK23. Giedojimas balsu suderančiu SD145.
suderamaĩ adv.: Teip suderamaĩ visi daktarai bažnyčios išmanė DP468. suderėtinai adv. SD179.
5. intr. būti naudingam, tikti: Tu dėl turėjimo nieko neturi, bet tu pati mums suderėsi M.Valanč. \ derėti; apderėti; įderėti; išderėti; nuderėti; paderėti; priderėti; suderėti; užderėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • suderėti — 1 vksm. Bùvo jaũ suderėtas ir atlýginimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suderėti — 2 vksm. Pẽtras gražiai̇̃ sùdera su žmóna …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suderėjimas — 1 suderėjimas sm. (1) K 1. → 1 suderėti 1: Laban jį užturi nauju suderėjimu algos Ch1Moz30 (turinys). ║ Žadantis priimti stoną moterystės turi po suderėjimo paduoti užsakus brš. | refl. KII301. 2. SD103, R37 sutartis: Gintauto greituoju parašytas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sulygti — 1 sulygti 1. tr., intr. BzF136, JV1040 suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko S.Nėr. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių Gr. Sulykiam po trisdešimt penkias kapeikas literį Trk. 2. tr., intr. Up sutarti, suderėti dėl… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apderėti — 1 apderėti, àpdera, ėjo tr., intr. K derantis apsiklausinėti: Apderėk gerai, gal gausi pigų arklį pirkt Ėr. Aš jau apderėjau čia kumelį Jž. | refl. tr.: Turiu apsiderėjęs gerą karvę, žadu pirkt Rm. ║ tr. sutarti vestuves: Apderėjau pačią Lk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbinti — tr. 1. suderėti, sulygti: Jau bernioką apkalbinau, tik be mėnesio dar neketina eiti [tarnauti] Grž. | refl. tr.: Jis jau apsikalbino tarnaitę naujiem metam Rz. 2. žr. apkalbėti 4: Apkalbintam duok kantrybę JD838. | refl.: Apsikal̃binom kalboms… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplygti — 1 aplygti tr. Š beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę rš. lygti; antlygti; aplygti; atlygti; įlygti; išlygti; nulygti; palygti; pielygti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšnekinti — apšnẽkinti tr. 1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį. 2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn. šnekinti; apšnekinti; atšnekinti; įšnekinti; iššnekinti; nušnekinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • derėti — 1 derėti, dẽra (dẽri, dẽria), ėjo 1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derėjau arklį J. Kiek derėjai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • galva — galvà sf. (3) 1. kūno dalis: Jis mąstė, galvą rankom pasirėmęs T.Tilv. Kažkas pirštu bakstelėjo Pranui į galvą P.Cvir. Neičiau nei už Levuko... Geriau kišk galvą į tvorą, tegul uodegą varnos lesa Žem. Visi traukia kepures nuo galvų rš. Galvai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”